TEMINIS PLANAS VADOVĖLIUI SPEKTRAS 10

(Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda),

BRIEDIS, 2011

I skyrius: ŠVIESOS SKLIDIMAS Siūlomas pamokų skaičius: 8
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Šviesa ir šešėliai	Šviesos šaltiniai, natūralieji ir dirbtiniai šviesos šaltiniai, šviesos greitis, šviesos spinduliai, refrakcija, šešėlis, pusšešėlis.	SPEKTRAS, 7 p., 1–6 uždo.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1, 2 p., 1–10 uždo.	Išvardija šviesos bangų ypatybes, žino šviesą apibūdinančius dydžius. Apibūdina šviesos šešėlį ir pusšešėlį, paaiškina ir brėžiniu pavaizduoja, kaip ir kur jie susidaro.
2. Šviesos atspindys	Krintantysis spindulys, kritimo kampas, atsispindėjęs spindulys, atspindžio kampas, atspindžio dėsnis, veidrodinis atspindys, sklaidusis atspindys, menamasis, atvaizdas, tikrasis atvaizdas.	SPEKTRAS, 9 p., 1–7 uždo.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 2 p., 11 uždo., 3 p., 12–17 uždo., 4 p., 18–19 uždo.	Paaiškina šviesos atspindžio ypatumus, apibūdina ir išmatuoja šviesos kritimo ir atspindžio kampus, standartinėse situacijose pritaiko šviesos atspindžio dėsnį. Paaiškina, kuo skiriasi sklaidusis ir veidrodinis atspindys, kodėl atvaizdas veidrodyje yra menamasis.
3. Šviesos lūžimas	Vienalytė terpė, šviesos lūžimas, optinis tankis, lūžęs spindulys, lūžio kampas, šviesos lūžimo dėsnis, santykinis lūžio rodiklis, absoliutusis lūžio rodiklis.	SPEKTRAS, 12 p., 1–9 uždo.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 4 p., 20–22 uždo., 5 p., 23–27 uždo.	Žino, kas yra vienalytė terpė, kaip šviesos sklidimo greitis priklauso nuo terpės optinio tankio. Paaiškina šviesos lūžimo ypatumus, suformuluoja šviesos lūžimo dėsnį. Apibūdina ir išmatuoja šviesos kritimo ir lūžio kampus, moka pritaikyti šviesos lūžimo dėsnį.
Laboratorinis darbas „Šviesos lūžio rodiklio nustatymas“		SPEKTRAS, 13 p.	SPEKTRAS, 13 p., 1–4 uždo.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti šviesos lūžio rodiklį. Įvertina matavimo paklaidą.
4. Visiškais atspindys	Visiškais atspindys, ribinis visiškoje atspindžio kampas.	SPEKTRAS, 15 p., 1–5 uždo.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 6 p., 28–31 uždo.	Paaiškina visiškoje atspindžio susidarymą, moka apskaičiuoti ribinį visiškoje atspindžio kampą. Pateikia visiškoje atspindžio taikymo pavyzdžių.
5. Šviesa – kaip banga	Interferencija, koherentinės bangos, interferencijos maksimumas, interferencijos minimumas, difrakcija, difrakcinė gardelė.	SPEKTRAS, 19 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 6 p., 32 užd., 7 p., 33–37, 8 p., 38–41 užd.	Apibūdina bangines šviesos savybes. Pateikia interferencijos ir difrakcijos pavyzdžių. Paaiškina, kas yra difrakcinė gardelė, nurodo kelis jos pavyzdžius iš artimiausios aplinkos.
6. Šviesa – kaip dalelių srautas	Kvantas, Planko konstanta, fotonas, fotoefektas, elektrono išlaisvinimo darbas, Einšteino lygtis.	SPEKTRAS, 22 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 8 p., 42, 43 užd., 9 p., 44–47 užd.	Apibūdina kvantines šviesos savybes, fotoefekto reiškinį. Žino, kas yra kvantas, palygina fotoną ir elektroną, nurodo jų skirtumus. Moka apskaičiuoti fotono energiją, elektrono išlaisvinimo darbą. Pateikia fotoefekto taikymo technikoje pavyzdžių.
7. Šviesos stipris ir apšvieta	Šviesos stipris, apšvieta, kandela, liuksas, liuksmetras.	SPEKTRAS, 25 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 10 p., 48–51 užd., 11 p., 52–54 užd., 12 p., 55–58 užd.	Paaiškina šviesos stiprio sąvoką, žino pagrindinį jo matavimo vienetą. Apibūdina apšvietą, pagrindinį jos matavimo vienetą. Supranta, nuo ko priklauso apšvieta, paaiškina liuksmetro veikimo principą.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 26–28 p.

II skyrius: LĘŠIAI IR OPTINIAI PRIETAISAI Siūlomas pamokų skaičius: 12
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Optiniai lęšiai	Lęšis, glaudžiamasis lęšis, sklaidomasis lęšis.	SPEKTRAS, 31 p., praktinis darbas Nr.1, Nr.2 arba Nr. 3, 30 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 13 p., 1–3 užd.	Paaiškina, kas yra lęšis, kam naudojamas, pateikia pavyzdžių. Skiria ir palygina glaudžiamuosius ir sklaidomuosius lęšius, nurodo skirtumus. Žino sutartinį lęšių žymėjimą.
2. Spindulių eiga per glaudžiamąjį lęšį	Optinis centras, pagrindinė optinė ašis, šalutinė optinė ašis, pagrindinis židinys, židinio nuotolis, laužiamoji geba, dioptrija, židinio plokštuma.	SPEKTRAS, 33 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 13 p., 4 užd., 14 p., 5–8 užd.	Paaiškina, kas yra optinis centras, pagrindinė ir šalutinė optinė ašis, pagrindinis židinys, židinio nuotolis ir židinio plokštuma. Moka apskaičiuoti lęšio laužiamąją gebą, apibūdina pagrindinį jos matavimo vienetą – dioptriją. Paaiškina, nuo ko priklauso lęšio laužiamoji geba.
3. Atvaizdų susidarymas pro glaudžiamąjį lęšį	Padidintas, sumažintas atvaizdas, apvertas, neapverstas atvaizdas, tikrasis ar menamasis atvaizdas.	SPEKTRAS, 35 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 15 p., 9–12 užd., 16 p., 13–16 užd.	Supranta ir paaiškina, kaip nubraižyti atvaizdą, kurį sukuria glaudžiamasis lęšis. Geba nubraižyti ir analizuoti objekto atvaizdą, susidariusį pro glaudžiamąjį lęšį. Paaiškina, kada susidaro tikrasis, kada – menamasis objekto atvaizdas.
Laboratorinis darbas „Pro glaudžiamąjį lęšį susidariusių atvaizdų stebėjimas“		SPEKTRAS, 36 p.	SPEKTRAS, 36 p., 1–4 užd.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą. Paaiškina, kaip kinta objekto atvaizdas priklausomai nuo jo atstumo iki glaudžiamojo lęšio.
4. Tiesinis lęšio didinimas. Plonojo lęšio formulė	Tiesinis didinimas, plonojo lęšio formulė.	SPEKTRAS, 38 p., 1–4 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 17 p., 17–22 užd., 18 p., 23 užd.	Žino, kas yra lęšio tiesinis didinimas, paprasčiausiais atvejais moka taikyti plonojo lęšio formulę.
Laboratorinis darbas „Glaudžiamojo lęšio židinio nuotolio ir laužiamosios gebos nustatymas“		SPEKTRAS, 39 p.	SPEKTRAS, 39 p., 1–5 užd.	Geba savarankiškai atlikti eksperimentą, praktiškai nustatyti glaudžiamojo lęšio židinio nuotolį. Moka apskaičiuoti lęšio laužiamąją gebą.
5. Sklaidomojo lęšio ypatybės	Sklaidomasis lęšis.	SPEKTRAS, 41 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 18 p., 24, 25 užd., 19 p., 26–30 užd.	Apibūdina šviesos sklidimą sklaidomuoju lęšiu, palygina sklaidomąjį ir glaudžiamąjį lęšius. Paaiškina ir moka nubraižyti spindulių kelią pro sklaidomąjį lęšį, apibūdina objekto atvaizdą.
6. Projektorius ir fotoaparatas	Lęšių sistemos, projektorius, kondensorius, fotoaparatas, fotoobjektyvas, diafragma, sklendė, matrica.	SPEKTRAS, 44 p., 1–10 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 20 p., 31, 32 užd., 21 p., 33 užd.	Paaiškina, iš ko sudarytas projektorius, kokia yra kondensoriaus paskirtis. Žino pagrindines optinio fotoaparato dalis ir jų paskirtį, paaiškina fotoaparato veikimo principą. Žino, kas yra matrica, išvardija skaitmeninio fotoaparato pranašumus.
7. Akies optinės savybės	Adaptacija, akomodacija.	SPEKTRAS, 47 p., 1–7 užd., 49 p., praktinis darbas Nr.1, Nr.2 arba Nr.3.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 22 p., 34–37 užd.	Paaiškina akies sandarą, kaip akyje susidaro vaizdas, palygina akies ir fotoaparato optinę sistemą. Apibūdina adaptaciją ir akomodaciją, paaiškina, kas lemia šias akies savybes.
8. Regėjimo sutrikimai ir jų korekcija	Toliaregystė, trumparegystė, akiniai, kontaktiniai lęšiai.	SPEKTRAS, 51 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 23 p., 38–41 užd.	Supranta ir palygina toliaregystę ir trumparegystę. Paaiškina, kaip koreguojami regos sutrikimai, akinių veikimo principą.
9. Didinamasis stiklas	Regėjimo kampas.	SPEKTRAS, 52 p. praktinis darbas, 53 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 24 p., 42–44 užd.	Paaiškina, nuo ko priklauso tinklainėje susidariusio atvaizdo dydis. Žino, kas yra regėjimo kampas. Apibūdina, kaip keičiasi regėjimo kampas, kintant objekto atstumui iki akies. Paaiškina lupos veikimą.
10. Mikroskopas, teleskopas ir žiūronai	Mikroskopas, objektyvas, okuliaras, žiūronai.	SPEKTRAS, 56 p., 1–7 užd., 55 p. praktinis darbas.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 25 p., 45, 26 p., 46–48 užd.	Supranta ir moka paaiškinti mikroskopo ir teleskopo optinę sistemą, veikimą. Apibūdina, kokia šių optinių prietaisų objektyvo ir okuliaro paskirtis, palygina prietaisų panašumus ir skirtumus.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 58–60 p.

III skyrius: ŠVIESA IR SPALVOS Siūlomas pamokų skaičius: 4
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Šviesos dispersija	Optinė prizmė, šviesos spalvos, spektro spalvos, šviesos dispersija.	SPEKTRAS, 63 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 27 p., 1–3 užd., 28 p., 4, 5 užd.	Supranta ir bandymu gali įrodyti, kad balta šviesa sudėtinė. Paaiškina, kodėl prizmė išskaido baltą šviesą. Išvardija spektro spalvas, paaiškina šviesos dispersijos reiškinį.
2. Skirtingi spektrai	Spinduliuotės spektras, sugerties spektras, spektroskopas, spektrografas, ištisinis spektras, linijinis spektras, juostinis spektras, spektrinė analizė.	SPEKTRAS, 68 p., 1–9 užd., 66 p. praktinis darbas.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 28 p., 6 užd., 29 p., 7, 8 užd., 30 p., 9, 10 užd.	Žino dvi pagrindines spektrų rūšis. Paaiškina spektroskopo sandarą, apibūdina ištisinį, linijinį ir juostinį spektrus. Palygina spinduliuotės ir sugerties spektrus, supranta, kuo pagrįsta spektrinė analizė.
3. Kaip matome spalvas	Pagrindinės spalvos, spalvų sudėtis.	SPEKTRAS, 70 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 30 p., 11–14 užd.	Išvardija pagrindines spalvas, paaiškina, kaip žmogus mato spalvas, kas yra spalvų sudėtis.
4. Kūnų spalvos	Papildomosios spalvos, šviesos filtras, spalvų atimtis.	SPEKTRAS, 72 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 30 p., 15, 16 užd., 31 p., 17–21 užd., 32 p., 22–26 užd.	Žino ir išvardija papildomas spalvas, paaiškina, kodėl jos taip vadinamos. Supranta, kas yra šviesos filtras, kaip jis veikia. Paaiškina spalvų atimtį.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 73–74 p.

IV skyrius: ELEKTROMAGNETINĖS BANGOS Siūlomas pamokų skaičius: 5
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Elektromagnetinių bangų spektras	Elektromagnetinės bangos, elektromagnetinių bangų spektras.	SPEKTRAS, 77 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 33 p., 1, 2 užd., 34 p., 3, 4 užd.	Paaiškina, kas yra elektromagnetinės bangos, išvardija jų rūšis, apibūdina kelias būdingas ypatybes ir elektromagnetinių bangų skalę. Anksčiau įgytas žinias apie mechaninių bangų rūšis, bangas apibūdinančius dydžius, energijos sklidimą bangomis pritaiko elektromagnetinių bangų nagrinėjimui. Analizuoja, kaip keičiasi elektromagnetinių bangų ypatybės keičiantis bangų dažniui. Pateikia šių bangų praktinio naudojimo pavyzdžių.
2. Rentgeno ir gama spinduliuotė	Rentgeno spinduliuotė, gama spinduliuotė.	SPEKTRAS, 79 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 34 p., 5, 6 užd.	Apibūdina ir palygina rentgeno ir gamą spinduliuotę, pateikia pavyzdžių, kur taikomos šios rūšies spinduliuotės.
3. Infraraudonoji ir ultravioletinė spinduliuotė	Infraraudonoji spinduliuotė, ultravioletinė spinduliuotė.	SPEKTRAS, 81 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 35 p., 7–9 užd.	Apibūdina infraraudonąją ir ultravioletinę spinduliuotę, pateikia kelis IR ir UV spinduliuočių šaltinių pavyzdžius. Paaiškina, kuo skiriasi IR ir UV spinduliuotės, kuo naudinga ir gali būti žalinga UV spinduliuotė. Pateikia pavyzdžių, kur naudojamos šios spinduliuotės.
4. Mikrobangos ir radijo bangos	Nešlio banga, moduliavimas, amplitudės moduliavimas, dažnio moduliavimas, detekcija.	SPEKTRAS, 85 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 36 p., 10–13 užd., 37–38 p., 14–21 užd., 39 p., 22 užd.	Apibūdina radijo ir mikrobangas, pateikia šių bangų naudojimo pavyzdžių. Nusako, kas yra nešlio banga, moduliavimas. Palygina amplitudės ir dažnio moduliavimo skirtumą, supranta, kas yra detekcija. Apibūdina šiuolaikines ryšio priemones. Paaiškina, kodėl radijo ir mikrobangos gali būti pavojingos sveikatai.
5. Analoginis ar skaitmeninis?	Analoginis signalas, skaitmeninis signalas, bitas, baitas.	SPEKTRAS, 87 p., 1–6 užd., 88 p., 7, 8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 39–40 p., 22–26 užd.	Nagrinėja ir palygina analoginį ir skaitmeninį signalus, pateikia jų pavyzdžių. Supranta, kas yra bitas ir baitas, kuris signalas perduoda geresnės kokybės vaizdą ir garsą. Aptaria skaitmeninio ryšio galimybes.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 89–90 p.

V skyrius: radioaktyvumas ir branduolio energija Siūlomas pamokų skaičius: 8
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Atomo branduolio sandara	Atominis skaičius, masės skaičius, izotopas, radioizotopas.	SPEKTRAS, 103 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 1, 2 p., 1–9 užd., 3 p. 10 užd.	Žino, iš ko sudarytas atomas, paaiškina, kas yra atominis skaičius, masės skaičius. Apibūdina ir palygina izotopus ir radioizotopus.
2. Radioaktyvumas	Radioaktyvumas, jonizuojančioji spinduliuotė (JS), alfa, beta, gama spinduliuotės, jonizuojančiosios spinduliuotės fonas.	SPEKTRAS, 107 p., 1–12 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 3–5 p., 11–20 užd.	Apibūdina radioaktyvumą, jonizuojančiąją spinduliuotę, žino, kaip galima išmatuoti JS. Palygina alfa, beta ir gama spinduliuotes. Pateikia pagrindinių gamtinių ir dirbtinių JS fono šaltinių pavyzdžių.
3. Radioaktyvusis skilimas	Pusėjimo trukmė, aktyvumas, bekerelis.	SPEKTRAS, 109 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 6, 7 p., 21–25 užd.	Paaiškina, kas yra pusėjimo trukmė, apibūdina aktyvumą, žino pagrindinį jo matavimo vienetą (SI sistemoje). Supranta ir moka apskaičiuoti radioaktyviojo elemento aktyvumą.
4. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis organizmui	Spindulinė liga.	SPEKTRAS, 113 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 7 p., 26 užd., 8 p., 27 užd.	Apibūdina gamtinės kilmės ir žmonių veikloje naudojamus JS šaltinius. Paaiškina biologinį JS poveikį, supranta, kas yra spindulinė liga, kuri spinduliuotė pavojingiausia. Žino sutartinį JS šaltinių žymėjimą.
5. Apsauga nuo spinduliuotės	Sugertoji dozė, grėjus, lygiavertė dozė, sivertas, dozimetras.	SPEKTRAS, 115 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 8 p., 28 užd.	Paaiškina, kas yra sugertoji ir lygiavertė dozės, žino pagrindinius jų matavimo vienetus – grėjų ir sivertą. Supranta, kokia dozimetro paskirtis, apibūdina apsisaugojimo nuo JS būdus, pateikia pavyzdžių. Žino, ką daryti įvykus branduolinei avarijai.
6. Branduolinė energija	Ryšio energija, branduolinė energija, grandininė branduolinė reakcija, kritinė masė, lėtiklis.	SPEKTRAS, 119 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 9 p., 29–32 užd., 10, 11 p., 33–35 užd.	Apibūdina ryšio energiją ir branduolines reakcijas. Paaiškina grandininę branduolinę reakciją, kas yra kritinė masė, lėtiklis. Nagrinėja branduolinio reaktoriaus veikimo principą, lygina energijos virsmus šiluminėje ir atominėje elektrinėse. Diskutuoja, kuri elektrinė labiau kenkia aplinkai, kelia grėsmę žmonių saugumui. Analizuoja branduolinės energijos ir radioaktyvių medžiagų naudojimo pranašumus ir trūkumus.
7. Branduolinis kuras	Branduolinis kuras.	SPEKTRAS, 123 p., 1–4 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 11 p., 36 užd.	Paaiškina branduolinio kuro gamybą, kodėl radioaktyviųjų atliekų negalima apdoroti kaip paprasčiausių buitinių atliekų. Apibūdina, kaip naikinamos įvairios radioaktyviosios atliekos.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 125–126 p.

VI skyrius: energija ir aplinka Siūlomas pamokų skaičius: 10
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Energijos reikšmė žmonijai	Industrializacija, iškastinis kuras, pirminės energijos šaltinis, neatsinaujinantis energijos šaltinis.	SPEKTRAS, 129 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 12 p., 1, 2 užd.	Supranta ir paaiškina energijos reikšmę žmonijai, žino ir pateikia iškastinio kuro pavyzdžių, diskutuoja apie energijos išteklių protingą naudojimą. Paaiškina, kas yra pirminė energija ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai.
2. Energijos gamyba ir vartojimas	Pirminė energija, antrinė energija, galutinė energija, naudingoji energija, energijos nuostoliai.	SPEKTRAS, 131 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 12 p., 3–6 užd.	Apibūdina pirminę, antrinę, galutinę ir naudingąją energijas. Paaiškina energijos gamybą ir vartojimą, dėl kokių priežasčių susidaro energijos nuostoliai.
3. Atmosferos tarša	Apgrąža (inversija), smogas.	SPEKTRAS, 133 p., 1–7 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 13 p., 7–9 užd.	Žino, kaip normaliomis sąlygomis pasiskirsto atmosferos temperatūra skirtingame aukštyje. Supranta ir paaiškina, kas yra temperatūros apgrąža, apibūdina atmosferos sluoksnių temperatūros kitimą vykstant apgrąžai. Paaiškina smogo susidarymą.
4. Šiltnamio efektas	Šiltnamio dujos, šiltnamio efektas, natūralus šiltnamio efektas, antropogeninis šiltnamio efektas.	SPEKTRAS, 135 p., 1–8 užd., praktinis darbas, 136 p., 9–11 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 13 p., 10 užd., 14, 15 p., 11–18 užd.	Paaiškina, ką vadiname šiltnamio dujomis, pateikia pavyzdžių. Apibūdina ir paaiškina šiltnamio efektą, skiria natūralų ir antropogeninį šiltnamio efektą. Išvardija kelias antropogeninio šiltnamio efekto atsiradimo priežastis, paaiškina, kuo jis pavojingas Žemės klimatui. Pateikia pavyzdžių, kaip sumažinti į atmosferą patenkančių šiltnamio dujų kiekį.
5. Atsinaujinantys energijos šaltiniai	Atsinaujinantis energijos šaltinis, hidroenergija, vėjo energija, biomasė.	SPEKTRAS, 140 p., 1–12 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 15–16 p., 19– 21 užd.	Skiria atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos šaltinius, pateikia pavyzdžių. Išvardyja kelis hidroenergijos, vėjo elektrinių privalumus ir trūkumus, nurodo biomasės naudojimo teigiamas ir neigiamas puses.
6. Saulės energijos panaudojimas	Kolektorius, sugertuvas,	SPEKTRAS, 143 p., 1–8 užd., 144 p., praktinis darbas.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 16–18 p., 22–26 užd.	Apibūdina ir paaiškina, iš ko sudarytas saulės kolektorius, kas yra sugertuvas, kokia jo paskirtis. Paaiškina plokščiojo kolektoriaus veikimo principą. Pateikia fotovoltinių elementų naudojimo pavyzdžių, nurodo saulės baterijų naudojimo pranašumus ir trūkumus. Diskutuoja, kodėl Lietuvoje saulės energijos mažai naudojama elektros energijai gaminti.
7. Elektrinių palyginimas		SPEKTRAS, 146 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 18 p., 27 užd., 19 p., 28 užd.	Palygina elektros energijos gamybą pagal elektrinių rūšis. Paaiškina ir moka nubraižyti skirtingų tipų elektrinių energijos virsmų diagramas.
8. Efektyvus energijos naudojimas	Kombinuotojo ciklo elektrinė, termofikacinė elektrinė.	SPEKTRAS, 149 p., 1–10.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 19 p., 29, 30 užd.	Pateikia kelias galimybes, leidžiančias efektyviau naudoti energiją, sumažinti CO2 dujų išmetimą į atmosferą. Apibūdina ir palygina kombinuotojo ciklo ir termofikacinę elektrines.
9. Ateities energijos šaltiniai	Branduolių sintezės reaktorius, branduolių sintezė.	SPEKTRAS, 151 p., 1–10.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 20, 21 p., 31–34 užd.	Apibūdina branduolių sintezę, žino ir paaiškina, kokie reaktoriai vadinami sintezės reaktoriais ir kokių sąlygų reikia, kad prasidėtų ir nenutrūktų branduolių sintezės reakcija. Pateikia kelis pagrindinius vandenilio energetikos privalumus ir trūkumus. Apibūdina kuro elemento sandarą.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 153–154 p.

VII skyrius: ŽEMĖ IR KOSMOSAS Siūlomas pamokų skaičius: 15
Pamokos tema	Sąvokos	Praktinė veikla	Namų darbų užduotys	Pasiekimai
1. Žvaigždžių ir planetų stebėjimas	Astronomija, astrometrija, dangaus mechanika, astrofizika, observatorija, radioteleskopas.	SPEKTRAS, 157 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 22 p., 1–4 užd.	Apibūdina astronomijos reikšmę mokslo pasaulyje. Paaiškina, kodėl astronominiai tyrimai yra sudėtingi. Nurodo, kelis astronomijos mokslo tyrimo metodus, kokią informaciją apie dangaus kūnus jie teikia. Palygina teleskopą ir radioteleskopą.
2. Žemė ir Saulė	Orbita, keliamieji metai, lygiadienio taškai.	SPEKTRAS, 159 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 23, 24 p., 6–8 užd.	Žino ir palygina heliocentrinės ir geocentrinės pasaulio sistemos modelius. Apibūdina, kas yra orbita, lygiadienio taškai. Paaiškina metų laikų kaitą Žemėje, kokie metai vadinami keliamaisiais.
3. Gravitacija Visatoje	Gravitacijos centras.	SPEKTRAS, 161 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 24, 25 p., 9–15 užd.	Savais žodžiais paaiškina gravitacijos dėsnį, supranta nuo ko priklauso gravitacijos jėga, moka ją apskaičiuoti. Supranta ir paaiškina, kodėl vyksta potvyniai ir atoslūgiai, kokios įtakos turi Saulė ir Mėnulis.
4. Žemė ir Mėnulis	Žemynai, meteoritas, jūros, Mėnulio fazės.	SPEKTRAS, 164 p., 1–12 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 26, 27 p., 16–22 užd., 28 p., 23 užd.	Apibūdina pagrindinius fizinius Žemės parametrus ir sandarą, fizines sąlygas Mėnulyje.
5. Saulės ir Mėnulio užtemimai	Saulės užtemimas, Mėnulio užtemimas, visiškasis Saulės užtemimas, dalinis Saulės užtemimas, žiedinis Saulės užtemimas.	SPEKTRAS, 167 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 28 p., 24–26 užd., 29, 30 p., 27–31 užd.	Paaiškina Saulės ir Mėnulio užtemimus, apibūdina jų stebėjimo reikšmę mokslininkams.
6. Palydovai	Dirbtinis palydovas, geocentrinė orbita, geostacionarioji orbita, moksliniai palydovai, meteorologiniai palydovai, navigacijos palydovai, ryšių palydovai.	SPEKTRAS, 169 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 30, 31 p., 32–36 užd.	Apibūdina, kas yra dirbtinis palydovas, paaiškina, kuris į kosminę erdvę patekęs kūnas gali tapti Žemės palydovu. Žino ir palygina geocentrinę ir geostacionariąją palydovų orbitas. Pateikia įvairių palydovų rūšių pavyzdžius, žino kur jie naudojami.
7. Saulės sistema	Saulės sistema, Žemės grupės planetos, planetos milžinės.	SPEKTRAS, 164 p., 1–12 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 31, 32 p., 37–41 užd., 33 p., 42, 43 užd.	Moka bendrais bruožais apibūdinti Saulės sistemos sudėtį, žino ir palygina Žemės grupės planetas ir planetas milžines. Paaiškina galimas skirtumų priežastis.
8. Mažieji Saulės sistemos kūnai	Plutoidas, asteroidas, meteoroidas, kometa, asteroidų žiedas, meteoras, bolidas, meteoritas.	SPEKTRAS, 179 p., 1–8 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 34, 35 p.,44–50 užd.	Apibūdina mažuosius Saulės sistemos kūnus, palygina meteorus ir meteoritus. Žino, iš ko sudarytos kometos.
9. Artimiausia žvaigždė Saulė	Termobranduolinė reakcija, šerdis, konvekcinė zona, fotosfera, chromosfera, vainikas, Saulės vėjas.	SPEKTRAS, 181 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 35 p., 51 užd.	Apibūdina ir nagrinėja pagrindines fizines Saulės ypatybes. Aptaria metodus, kuriais jos nustatomos. Paaiškina Saulės sandarą, kas yra termobranduolinė reakcija ir kokios sąlygos būtinos joms vykti. Paaiškina, kaip Saulės aktyvumas veikia Žemę.
10. Žvaigždės ir galaktikos	Paukščių takas, šviesmetis, galaktika, spiralinė galaktika, tarpžvaigždinė medžiaga, elipsinė galaktika, skersėtoji spiralinė galaktika, netaisyklingoji galaktika.	SPEKTRAS, 185 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 36 p., 52–55 užd.	Geba bendrais bruožais apibūdinti žvaigždes ir galaktikas. Paaiškina, kas yra šviesmetis, tarpžvaigždinė medžiaga. Žino kokiai galaktikų klasei priklauso Paukščių Takas.
11. Žvaigždžių gimimas ir mirtis	Prožvaigždė, šviesis, pagrindinė žvaigždžių seka, raudonoji milžinė, baltoji nykštukė, juodoji nykštukė, supernova, juodoji bedugnė, rudoji nykštukė.	SPEKTRAS, 187 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 36, 37 p., 56, 57 užd.	Paaiškina, kaip gimsta žvaigždės, kaip jų raida ir gyvenimo laikas priklauso nuo žvaigždės masės. Apibūdina, kas yra prožvaigždė, šviesis, kas lemia žvaigždžių šviesio ir spinduliuojamo spektro skirtumus. Nagrinėja Saulės raidą, remiantis jos pavyzdžiu apibūdina žvaigždes, paaiškina jų mirtį, kas yra supernova, juodoji bedugnė ir rudoji nykštukė.
12. Žvaigždėtasis dangus	Žvaigždynai, Šiaurinė žvaigždė, ekliptika, Zodiako žvaigždynas, žvaigždėlapis.	SPEKTRAS, 189 p., 1–9 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 37, 38 p., 58–60 užd.	Paaiškina, kas yra žvaigždynas, kuria kryptimi žvaigždynai slenka naktiniame danguje. Žvaigždėto dangaus vaizdo kitimą paaiškina Žemės judėjimu. Apibūdina ekliptiką, kokie žvaigždynai sudaro Zodiako žvaigždynus.
13. Visata plečiasi	Raudonasis poslinkis, mėlynasis poslinkis, Didysis sprogimas, kosminė spinduliuotė.	SPEKTRAS, 191 p., 1–6 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 38, 39 p., 61–64 užd.	Savais žodžiais paaiškina raudonąjį ir mėlynąjį poslinkių reiškinius, nagrinėja Didžiojo Sprogimo teoriją, nurodo Visatos kilmės problematiką, žino, kad Visata plečiasi.
14. Ar esame vieni?		SPEKTRAS, 193 p., 1–5 užd.	SPEKTRAS, užduočių sąsiuvinis 39 p., 65–69 užd.	Diskutuoja, ar Visatoje gali egzistuoti kitų gyvybės formų, paaiškina, kokių sąlygų reikėtų, kad kitoje planetoje atsirastų gyvybė.
Skyriaus apibendrinimas, savarankiškos užduotys	SPEKTRAS, 194–196 p.

Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras Lozda.